Mokyklos psichologo funkcijos:
- įvertina mokinio galias ir sunkumus, raidos ypatumus, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas;
- bendradarbiauja su mokytojais, specialiuoju pedagogu, socialiniu pedagogu ir kitais su mokiniu dirbančiais specialistais, numatant ugdymo tikslų ir uždavinių pasiekimo būdus, dirba mokyklos vaiko gerovės komisijoje;
- konsultuoja psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus);
- rengia individualias rekomendacijas mokinio psichologinėms, asmenybės ir ugdymosi problemoms spręsti;
- konsultuoja mokinius profesijos pasirinkimo klausimais;
- inicijuoja, rengia ir įgyvendina psichologinių problemų prevencijos programas;
- dalyvauja formuojant teigiamą mokyklos bendruomenės požiūrį į psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų turinčius mokinius bei jų ugdymą kartu su bendraamžiais;
- šviečia mokyklos bendruomenę vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais;
- renka ir kaupia informaciją, reikalingą konsultuojamų mokinių problemoms spręsti, bendradarbiaudama su mokyklos bendruomene, esant būtinybei – su kitomis institucijomis (Vaiko teisių apsaugos tarnybomis, Psichikos sveikatos centrais, policija ir kt.) bei atlieka mokinių veiklos ir elgesio pamokų metu stebėseną;
- atlieka aktualius psichologinius tyrimus atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės poreikius;
- tvarko ir pildo savo darbo dokumentus;
- vykdo kitus mokyklos vadovo pavedimus, susijusius su psichologo funkcijomis.
Mokyklos psichologas atsako už korektišką gautų duomenų panaudojimą, turimos informacijos konfidencialumą, savo darbo kokybę bei mokinių saugumą savo darbo metu.
Papildoma informacija
Psichologinė pagalba telefonu
Šiais numeriais galima nemokamai skambinti iš visos Lietuvos
| Tarnyba | Tel. Nr. | Darbo laikas |
| „Jaunimo linija“ | 8 800 28888 | I–VII visą parą. Budi savanoriai konsultantai. |
| „Vaikų linija“ | 116111 | I–VII 11.00–21.00 val. Budi savanoriai konsultantai, profesionalai. |
| „Linija Doverija“ | 8 800 77277 | I–V 16.00–20.00 val. (parama teikiama rusų k.) Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui. |
| „Pagalbos moterims linija“ | 8 800 66366 | I–V 10.00–21.00 val. Budi profesionalai, savanoriai konsultantai. |
| „Vilties linija“ | 116123 | I–VII visą parą. Budi profesionalai, savanoriai konsultantai. |
Skambučius apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš Valstybės biudžeto lėšų.
Emocinė parama Internetu
„Vaikų linija“. Registruotis ir rašyti svetainėje http://www.vaikulinija.lt (atsako per dvi dienas).
„Jaunimo linija“. Registruotis ir rašyti svetainėje http://www.jaunimolinija.lt/internetas (atsako per tris dienas).
„Vilties linija“. Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php (atsako per tris darbo dienas).
„Pagalbos moterims linija“. Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt (atsako per tris dienas).
Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt
Kaip stiprinti paauglio savigarbą?
- Rodykite savo vaikams meilę ir pagarbą. Šie poreikiai – labai svarbūs, nes juos patenkinus auga brandi ir pasitikinti savimi asmenybė.
- Mylėkite savo vaiką tokį, koks jis yra, priimkite jo individualybę. Dažnai greito temperamento tėvams sunku suprasti, kad jų vaikas dirba lėtai, nes toks jo būdas, o flegmatiško temperamento tėvams sunku priimti greitai dirbančius vaikus.
- Remkitės vaiko stipriosiomis pusėmis. Jei apie vaiką negalite pasakyti nieko gero – tai jau jūsų problema.
- Pagirkite savo vaiką net už pastangas, nors gal rezultatas gali būti šiai dienai ne kažin koks. Tai paskatins jūsų vaiką pasitempti.
- Jei tenka kritikuoti, nedarykite to viešai. Pasakykite tai jam vienam.
- Kai esate nepatenkintas savo vaiku, kritikuokite konkrečius jo veiksmus, poelgius, žodžius, bet tik ne jo asmenybę.
- Nebauskite už klaidas. Jas aptarkite. Venkite nuolat priminti ankstesnes klaidas. Leiskite vaikui žinoti, kad kiekviena klaida – tai pamoka, iš kurios mes galime ko nors pasimokyti.
- Mokykite savo vaikus teigiamai apie save kalbėti ir galvoti.
- Leiskite savo vaikams patiems spręsti savo problemas ten, kur jie tai gali daryti. Jei spręsite už juos, atimsite iš jų stiprybę ir patvirtinsite, kad jie niekam tikę.
- Dažniau padrąsinkite savo vaiką. Padrąsindamas suaugęs išreiškia viltį, tikėjimą savo vaiku. Kartu paliekama galimybė suklysti. Padrąsinimas – tai pozicija, kad „gal ir ne viskas sklandu, bet tu įveiksi“.
- Neklijuokite savo vaikui etikečių: „žioplys“, „tinginys“, „nevaleiva“ ar pan. Tai žeidžia vaiką, menkina jo savigarbą ir užkerta kelią elgtis gerai…
- Siekite bendradarbiavimo, spręsdami jo problemas.
Tėvams
Jūsų tikslas – mokytis kalbėtis ir tartis su vaiku.
- Mokykitės kantriai išklausyti savo vaiko nuomonę, kad ir kokia nereikšminga jums ji atrodytų.
- Mokykitės įsiklausyti į tai, ką nori pasakyti jums jūsų vaikas.
- Aiškinkitės taikiai nusiteikę, kodėl jūsų vaikas mąsto ar elgiasi būtent taip, o nekitaip… Vadinasi, jis nori kažką pasakyti ar parodyti, kas jam yra svarbaus.
- Pokalbio metu jūsų tikslas – kalbėtis ir aiškintis priežastis, ir jokiu būdunepulkite tuoj nuneigti jo minčių, jausmų, kaip nevertų dėmesio ar laiko…
- Pokalbio tikslas – kuo geriau suprasti savo vaiką, kas dedasi jo širdelėje. Kuolabiau suprasite, tuo artimesni tapsite ir galėsite jam padėti.
- Pokalbio metu kalbėjimo tonas – tik draugiškas, geranoriškas; balso tonas –švelnus, kiek pažemintas, tik jokiu būdu nepakeltas… Pakeltas kalbėjimo metu balso tonas labai žemina jūsų vaiką. Negi jūsų tikslas – nuolat žeminti savo vaiką, o gal geriau rodyti jam meilę ir dėmesį… – susimąstykite prieš pakeldami balso toną…
- Kai jus užvaldo stiprios emocijos, ypač po konfliktinių situacijų, geriau tuometatidėkite pokalbį su savo vaiku, duokite laiko nurimti tokioms savo staiga kilusioms emocijoms, kaip pyktis, susierzinimas, dirglumas, ir pan. Ir kai viduje viskas aprimsta, ir jaučiat, kad pasiruošę išklausyti savo vaiko pozicijų ir jas išgirsti, tik tuomet bandykit kalbėtis.
- Kai vaikas bando išsakyti savo nuomonę, mintis ar jausmus – susilaikykite nuokomentarų, žeidžiančių jo pasitikėjimą savimi. Jūsų tikslas turėtų būti klausyti, išgirsti ir suprasti, kodėl jis taip mąsto, jaučia ar elgiasi.
- Išsakykite ir savo jausmus, t. y. kaip jaučiatės, kodėl vienaip ar kitaip pasielgėtar elgiatės. Tai irgi skatins jūsų vaiką pasistengti jus suprasti, didins tarpusavio supratimą.
- Visad ieškokit bendrų išeičių iš susidariusios konfliktinės situacijos.Kalbėkitės kaip panašioje situacijoje buvo galima pasielgti abiem pusėms kitaip, kaip galima išvengti panašių nesusipratimų ateityje….
- Dažniau padrąsinkite savo vaiką, palaikykite jo pastangas…
