IšsaugotaPeržiūrėtiPaskelbtiPridėti pavadinimą
Kaip tinkamai nubrėžti ribas ir apie tai kalbėtis su vaiku?
Šiuo įtemptu laikotarpiu dėl streso, nuovargio ar kitų aplinkybių, gali būti sunku susikalbėti su savo vaiku ar paaugliu. Tam, kad namuose užtikrintumėte abipusę pagarbą tarp savęs ir vaiko svarbu nubrėžti tam tikras vaiko elgesio ribas ir mokėti tinkamu būdu apie jas pranešti . Taigi norėčiau pasidalinti keletu patarimų kaip kalbėtis emociškai sudėtingose Jums ar vaikui situacijose?
Kaip reaguoti kai vaikas/paauglys netinkamai elgiasi?
1. Naudokite „Aš“ kalbą vietoje „Tu“ kalbos. Pradėkite sakinį nuo to, kaip jūs jaučiatės konkrečioje situacijoje, kai vaikas vienaip ar kitaip elgiasi. Pavyzdžiui, vietoje to, kad sakytumėte „Tu vėl grįžai vėliau nei susitarėme „pasakykite „Man liūdna, kad šiandien tu nesilaikei mūsų susitarimo dėl laiko, kada privalai grįžti. Man būtų svarbu žinoti, kas atsitiko.“
2. Leiskite vaikui patirti natūralias arba logines jo elgesio pasekmes. Natūralios pasekmės – tos, kurias vaiko elgesys lemia natūraliai, be jūsų įsikišimo. Pavyzdžiui, jei vaikas nedaro namų darbų, jis gauna pastabą iš mokytojos. O loginės pasekmės – tai jūsų sukurtos vaiko elgesio pasekmės. Bet labai svarbu, kad jos būtų adekvačios vaiko elgesiui ir susijusios su jo elgesiu. Pavyzdžiui, jei vaikas nesilaiko susitarimo dėl laiko prie kompiuterio, kitą dieną tas laikas apribojamas. Jei paauglys nesilaikė susitarimo dėl grįžimo namo laiko, kitą dieną jo prašoma grįžti namo anksčiau. Pasekmės taip pat neturi žeminti vaiko ir neturi būti pernelyg griežtos. Juk pagrindinis pasekmių tikslas – ne nubausti vaiką, o išmokyti jį tinkamai rinktis. Tai yra labai svarbus gyvenimo įgūdis. Logines pasekmes reikėtų naudoti kai visi kiti būdai išbandyti. Nepamirškite nuolat paskatinti, pagirti vaiką ar paauglį, parodyti, jog juo didžiuojatės.
3. Teisingai formuluokite sakinius, Svarbu pranešti, jog matote ir suprantate vaiko jausmus. Pvz.: Aš matau, jog tu dabar labai ant manęs pyksti, ar aš suprantu, jog tau šiuo metu liūdna. Emocijų įvardijimas, neretai padeda šiek tiek jas nuslopinti. Vaikas jaučiasi matomas ir suprantamas. Vėliau kalbėkite apie ribas ir susitarimus. Nesikoncentruokite į emocijas, jų kontroliuoti vaikas negali, tačiau gali ir turi kontroliuoti savo elgesį. Apribojimai turi būti pasakomi ramiu, savaime suprantamu tonu. Nekritikuokite vaiko ar paauglio nesakykite vaikui “Ne” leiskite pasirinkti ką jis galėtų daryti iš 3 alternatyvų, tai padės vaikui jaustis svarbiam ir kontroliuojančiam savo veiksmus, bei situaciją.
Koks tėvų elgesys stiprina ryšį paauglystėje?
• Daugiau atsakomybės ir savarankiškumo suteikimas paaugliui.
• Kontrolės mažinimas ir pasitikėjimo paaugliu didinimas.
• Domėjimasis paauglio gyvenimu.
• Teigiami lūkesčiai paauglio atžvilgiu.
• Pasirinkimo tam tikrais klausimais laisvės suteikimas paaugliui.
• Paauglio privatumo užtikrinimas.
• Pagarba paauglio nuomonei, pasirinkimui.
Taip pat nuoširdžiai rekomenduoju išklausyti šioje vaizdo medžiagoje pateiktą informaciją, kuri labai aktuali tiek įprastai, tiek nuotolinio mokymosi kontekste.
Vaikas nenori daryti namų darbų. Kaip elgtis?
Nuotolinis mokymasis, motyvacijos stoka.
Paauglystė, tapatumo ieškojimas ir ribos. Ar tėvai turi būti paauglio geriausiais draugais? https://www.youtube.com/watch?v=xi0ana0DebA
COVID-19 ir KARANTINAS
Socialinių kontaktų ribojimai ir ekonominės pasekmės reikšmingai veikia tiek suaugusiųjų, tiek vaikų bei paauglių savijautą.
Šeimos gyvenimo, mokymosi, neformalaus ugdymo proceso ir laisvalaikio pasikeitimai gali vaikams kelti daug streso ir sunkių išgyvenimų. Įvairiose pasaulio šalyse atlikti moksliniai tyrimai ir apžvalgos rodo, kad paaugliai šiuo laikotarpiu išgyvena daugiau nerimo ir turi mažiau galimybių įveikti stresą jiems įprastais būdais (Ellis, Dumas, & Forbes,2020; Fegert, Vitiello, Plener, & Clemens,2020). Taip pat daug vaikų išgyvena izoliaciją ir vienišumą, o tai siejama su didesne depresijos rizika (Ellis et al., 2020; Loades etal., 2020).
Krizės metu normalu jausti pyktį, baimę, liūdesį, nerimą ir kitus ne visada malonius jausmus nes:
- Sunku suprasti, kiek grėsmė reali;
- Neaišku, kaip ir nuo ko saugotis;
- Kyla bejėgiškumo jausmas;
- Stengiamės atgauti kontrolę.
Tokiu metu svarbu:
- Bendrauti su artimais žmonėmis žinutėmis, vaizdo skambučiais, laiškais ir t.t.
- Prisiminkite ankstesnius sunkumus savo gyvenime ir kas padėjo juos įveikti.
- Dirbant ar mokantis namuose labai svarbu susidaryti dienotvarkę ir nuo jos nenukrypti.
- Dirbant ir mokantis namuose lengva supainioti darbą ir laisvalaikį. Svarbu palikti vietos savo mėgstamai veiklai ar atrasti naujos. Tiesa, laiką leidžiant namuose tai gali tapti iššūkiu.
- Dalinuosi mintimis, ką veikti paaugliams namuose per karantiną: https://bit.ly/VilniusPaaugliams
- Jei sunkūs jausmai užsitęsia ir trukdo Jūsų kasdieniam gyvenimui, reikėtų kreiptis pagalbos.
Taip pat rekomenduoju programėles telefone, kurios gali padėti šiuo nelengvu laikotarpiu atrasti ramybę:
- Pagalba sau – padeda sekti savo emocijas. Gausu pratimų nusiraminimui pagal patiriamus sunkumus.
- Ramu – programėlės pagalba lavinami savi pagalbos įgūdžiai patiriantiems nerimo atakas.
- Atsipūsk – programėlė padeda geriau suvokti save, savo jausmus, sumažinti stresą, sukoncentruoti dėmesį ir pasitikėti savimi.
Patarimai, kurie gali padėti išvengti ar palengvinti epidemijos metu kylančius sunkius jausmus.
Apie patyčias
Patyčių tema mokykloje ir visuomenėje išlieka labai aktuali, tai yra problema su, kuria susiduria daugelis vaikų. Negalime visiškai išnaikinti patyčių, bet galime sumažinti patyčių mastą, nors tam ir reikia nemažų pastangų.
Nesvarbu, kokiame vaidmenyje – skriaudėjo, patyčių taikinio ar stebėtojo – yra vaikas, kiekvieno vaiko tėvai gali prisidėti prie to, kad patyčių klasėje būtų mažiau. Patyčios yra ne vieno ar dviejų vaikų problema. Tai reiškinys, kuris liečia kiekvieną vaiką klasėje, todėl sprendžiant patyčių problemą svarbus visų tėvų dalyvavimas. Sužinoję, jog klasėje vyksta patyčios praneškite apie tai klasės auklėtojui, socialiniam pedagogui ar mokyklos psichologui.
Taip pat yra galimybė anonimiškai pranešti apie žinomus patyčių atvejus. Mokyklos puslapyje įdiegta anoniminė patyčių dėžutė – priemonė, kuri leidžia mokiniams anonimiškai ir greitai pranešti apie įtariamas arba įvykusias patyčias, o mokykloms – reaguoti į jas ir laiku suteikti pagalbą.
Prisiminkime, kokie mitai apie patyčias egzistuoja ir sugriaukime juos, o tėveliams rekomenduojama dalyvauti trumpuose mokymuose, kaip teisingai reaguoti, jei jūsų vaikas susiduria su patyčiomis! Nuoroda į mokymus: https://www.bepatyciu.lt/tevams/mokymai-tevams-internetu/
Taip pat siūlau pažiūrėti vaizdo medžiagą „Sulaužykime mitus apie patyčias“.
